Erkinis encefalitas

Erkinis encefalitas

2017-02-09

Kintant klimato sąlygoms sergamumas erkių platinamomis ligomis nepaliaujamai didėja. Pastaruosius penkerius metus Lietuva patenka į trejetuką šalių, turinčių didžiausią gyventojų sergamumą erkiniu encefalitu Europoje, toli pralenkdama naujų sergančiųjų atvejų per metus skaičiumi tokias dideles kaimynes kaip Lenkiją ar didelį erkių užkrėstumą turinčią Austriją. Kasmet Lietuvoje erkiniu encefalitu suserga apie 300 žmonių. Susirgti galima tiek įkandus suaugusiai 3-4 mm dydžio erkei, tiek erkių lervoms bei nimfoms, kurių dydis siekia nuo kelių dešimtųjų mm iki 1-2 mm( žmogus gali jų net nepastebėti). Taip pat susirgimas plinta ir per nevirintą karvių ar ožkų pieną. Specifinio gydymo susirgus erkiniu encefalitu nėra (ligos sukėlėjas yra virusas, o prieš virusą efektyvių vaistų iki šiol dar nėra išrasta). Tad pilnai pasveiksta tik apie 40% sergančiųjų. Likusiems nuo 35 % iki 58 % asmenų pasireškia įvairūs negalavimai, kurie paveikia paciento gyvenimo kokybę, o kartais priverčia pakeisti gyvenimo būdą (apie 10-15% pacientų patiria vienos ar kelių galūnių paralyžių).  

Pagrindinė priemonė išvengti susirgimo šia sunkia liga yra profilaktiniai skiepai nuo erkinio encefalito. Vakcinavimo schemos yra dvi:

 - Įprastinė: pasiskiepijus pirmą kartą, po 1-3 mėn.  skiepijama antrą kartą, o dar po 9-12 mėn,- trečią kartą. Pirmoji revakcinacija reikalinga po 3 metų. Vėlesnė palaikomoji revakcinacija rekomenduojama kas 5 metai, vyresnio amžiaus žmonėms ( vyresniems nei 60 metų)- kas 3 metai.

-Pagreitinta: taikoma prieš pat erkinio aktyvumo sezoną ar jam jau  prasidėjus.

 Daugiau informacijos apie konkrečią skiepijimo formulę atsižvelgiant į amžiaus grupę bei naudojamą vakciną gali suteikti šeimos gydytojas. Rekomenduojama vakcinaciją pradėti vasario- kovo mėnesiais. Vakcina nėra valstybės kompensuojama. Tačiau dirbantys AB „Achema“ ir jos filialuose, turintys papildomą draudimą, už vakciną gali susimokėti iš laisvojo limito lėšų.